Valdorfo pedagogonė koncepcija sąmoningai pabrėžia moralinį ir etinį ugdymą. Vaikams reikia sukurti gėrio, grožio ir teisingumo sistemą. Jie turi mokytis gerbti kitus žmones, kitą kultūrą bei visa, kas sukurta, ir išmokti asmeniškai tuo rūpintis. Į vaiką žiūrima kaip į visumą. Ugdymo objektas yra visas vaikas - mąstantis, jaučiantis, veikiantis. 

Tikėjimas vaiko prigimtiniu tyrumu ypač ryškus Valdorfo darželiuose. Vaikas nėra verčiamas daryti to, kas jam neįdomu, gerbiama jo individualybė. Čia gyvenimas teka natūralia vaga, kurią lemia metų laiko, savaitės ir dienos ritmas. Tai primena žemdirbio gyvenimą, susiliejusį su gamtos ritmu, - be skubos, visus darbus atliekant laikantis pusiausvyros ir pagarbos aplinkai. Laikas darželyje kupinas įvairios meninės bei praktinės veiklos: ryto ratas su metų ritmą atspindinčiais žaidimais, akvarelės liejimas, lipdymas iš molio ir bičių vaško, darbeliai iš vilnos. Jis nėra griežtai struktūruotas, tačiau nuolat pasikartojantis. 

Ugdymas čia vyksta pamėgžiojimo principu, be nurodymų ką ir kaip reikia daryti. Jeigu suaugęs su pasimėgavimu dirba kažkokius darbus, tai ir vaikai daro tą patį su dideliu džiaugsmu, nes jie nori išbandyti viską, ką daro suaugę. Kita vertus, Valdorfo darželiams būdingos skirtingo amžiaus grupės. Stebėdami vyresniuosius, mažyliai mokosi bendrauti ir žaisti. 

                                             Plačiau apie valdorfo pedagogiką skaitytkite skiltyje Susijusi INFO.